užsikepėlis

užsikẽpėlis, -ė smob. (1) NdŽ 1. kas užsikepęs, užsispyręs, užsigeidęs: Jis užsikẽpėlis – savo gieda, ir gana Jrb. Ji tokia jau užsikẽpėlė Kair. 2. Pš perdėtai tikslus, smulkmeniškas žmogus, pedantas: Garsėjo ne tiktai kaipo nepaprastas savo teisiškųjų dalykų žinovas, bet sykiu ir kaipo didis užsikepėlis, arba pedantas LzP.